Analizės metodologija

Kaip Atidaryta renka duomenis, skaičiuoja rodiklius ir analizuoja įstatymų projektus

Kaip veikia analizė

Atidaryta veikia trimis etapais: renka oficialius duomenis iš Seimo atvirųjų duomenų API, skaičiuoja rodiklius pagal dokumentuotas formules ir naudoja dirbtinį intelektą (DI) įstatymų projektų dokumentams analizuoti.

DI analizė generuoja šešių analitinių pjūvių išvadas kiekvienam projektui:

• Teisinis vertinimas – ar projektas atitinka galiojančią teisinę sistemą, ar yra potencialių kolizijų su kitais įstatymais.
• Žurnalistinis tyrimas – kokios aplinkybės, interesai ar kontekstas gali būti svarbūs visuomenei.
• Politinė analizė – kokie politinės dinamikos veiksniai matomi projekto svarstymo eigoje.
• Poveikis piliečiams – kaip projektas gali paveikti skirtingas gyventojų grupes.
• Debatų kokybė – ar parlamentinė diskusija buvo išsami, argumentuota ir kokybiška.
• Sintezė – apibendrinimas, integruojantis visų pjūvių išvadas.

DI analizė projekto puslapyje rodoma atskiroje, pažymėtoje „DI analizė" dalyje, po faktiniais duomenimis. Skaitinių DI įvertinimų (balų) nerodome: analizė aprašo, bet projektų nevertina.

DI ribotumai

Dirbtinis intelektas gali klysti. Visos DI generuotos išvados yra automatinės ir nepatikrintos žmogaus. Prieš remdamiesi jomis, visuomet patikrinkite pirminius šaltinius.

Žinomas klaidingos DI išvados pavyzdys: įstatymo projektas Nr. XVP-810. Šiuo atveju DI neteisingai nustatė, kad trūko privalomų konsultacijų. Vėlesnė patikra parodė, kad konsultacija įvyko, tačiau atitinkamas dokumentas analizės metu nebuvo viešai prieinamas. Šis atvejis iliustruoja DI ribotumą dirbant su neišsamiais duomenimis.

Dėl analizės kaštų ne visi įstatymų projektai turi užbaigtą DI analizę. Prioritetas teikiamas svarbiausiems ir aktyviausiai Seime svarstomiems projektams.

Rodiklių metodika

Kiekvienas skaičiuojamas rodiklis turi dokumentuotą formulę. Formulės versijos yra fiksuojamos – keičiantis metodikai, seni rezultatai žymimi atitinkama versijos žyma.

Suderinamumas su frakcija

Dalis balsavimų, kuriuose Seimo narys balsavo taip pat, kaip dauguma (50%+1) savo frakcijos narių, dalyvavusių balsavime („Už", „Prieš" arba „Susilaikė"). Frakcijos pozicija gali būti tik „Už" arba „Prieš" — jei tokios daugumos nėra (pvz., dauguma susilaikė), aiški pozicija nenustatoma ir balsavimas į skaičiavimą neįtraukiamas. Susilaikiusieji įskaičiuojami į balsavime dalyvavusiųjų skaičių. Susilaikymas laikomas balsavimu kitaip tik tada, kai frakcijos dauguma balsavo Už; kai dauguma balsavo Prieš, kitaip balsavusiu laikomas tik balsavęs Už. Skaičiuojama tik iš tų balsavimų, kuriuose egzistuoja aiški frakcijos pozicija ir Seimo narys realiai dalyvavo balsavime.

Pavyzdys: balsavime dalyvauja 20 frakcijos narių: 12 balsuoja „Už", 5 – „Prieš", 3 susilaiko. 12 iš 20 dalyvavusių yra daugiau nei pusė, todėl frakcijos pozicija – „Už"; balsavę „Prieš" ir susilaikę nariai laikomi balsavusiais kitaip nei frakcijos dauguma. Jei „Už" balsuotų 9, „Prieš" – 6, o 5 susilaikytų, nei „Už", nei „Prieš" neturėtų daugiau nei pusės iš 20 dalyvavusių balsų – frakcijos pozicija nenustatoma, ir šis balsavimas į rodiklį neįskaičiuojamas.

Metodika paremta Lietuvos Seimo frakcijų drausmės tyrimu — pritaikomas šio tyrimo naudojamas frakcijos pozicijos apibrėžimas (dauguma balsavusių „Už", „Prieš" arba „Susilaikė", pozicijai esant „Už" arba „Prieš"). Skirtingai nei šaltinio tyrime, čia pateikiamas aprašomasis kiekvieno nario rodiklis, o ne statistinis modelis, ir apima tik dabartinę Seimo kadenciją, o ne visą 2000–2020 m. laikotarpį. Jastramskis, M., Morkevičius, V., Pukelis, L. (2024). Explaining legislative party discipline in a new democracy: the case of Lithuania. East European Politics, 40(2), 322–344.

Šis rodiklis pateikiamas kaip procentas — jokia riba ir jokia žyma jam netaikoma. Objektyvaus pjūvio tarp „įprasto" ir „neįprasto" nesutarimo su frakcija nėra, todėl skaičių vertina pats skaitytojas.

Kurie balsai įskaičiuojami. Seimo nario frakcija nustatoma pagal tai, kuriai frakcijai jis priklausė balsavimo metu, o ne šiandien: jei narys perėjo į kitą frakciją, ankstesni jo balsai lyginami su ankstesnės frakcijos dauguma. Neįskaičiuojami sprendimai, priimti bendru sutarimu, nes juose individualiai nebalsuojama. Neįskaičiuojami ir balsai, atiduoti esant Mišrioje Seimo narių grupėje: ji nėra frakcija ir neturi bendros pozicijos, kurios nariai laikytųsi. Seimo Pirmininko balsai jam einant šias pareigas taip pat neįskaičiuojami, nes balsavimų duomenyse jam frakcija nenurodoma; todėl jo rodiklis apima tik balsus prieš tampant Pirmininku arba juo nebesant.

Dalyvavimas balsavimuose

Dalis balsavimų, kuriuose Seimo narys balsavo (už, prieš arba susilaikė), iš visų balsavimų, vykusių jam einant pareigas. Neįskaičiuojami sprendimai, priimti bendru sutarimu, nes juose individualiai nebalsuojama. Pagrindinis skaičius apima visą kadenciją; antrasis apima tik dabartinę sesiją ir skaičiuojamas taip pat, kaip Seimo narių veiklos statistikoje lrs.lt. Skaičiuojama iš Seimo atvirųjų duomenų, atnaujinama kiekvieną darbo dieną. Rodiklis apima tik balsavimus plenariniuose posėdžiuose; jis neapima darbo komitetuose, rinkėjų apygardose ar kito darbo.

Pateikti projektai

Teisės aktų projektų, kuriuose Seimo narys nurodytas kaip teikėjas, skaičius per kadenciją: individualiai arba kartu su kitais. Visos to paties projekto versijos skaičiuojamos kaip vienas projektas. Šaltinis: Seimo atvirieji duomenys. Rodiklis apima tik Seimo registruotus projektus; jis neapima pasiūlymų, pataisų rengimo, tyrimų ar kito darbo.

Projektų eiga

Seimo nario pateikti projektai skaičiuojami pagal projektų šeimas: projektas kartu su visomis jo versijomis (N). Projekto baigtis – priimtas, atmestas (įskaitant laikomus nepriimtais kadencijai pasibaigus) arba atsiimtas – nustatoma pagal bet kurią šeimos versiją; nebaigtiems projektams nurodomas toliausias posėdyje įvykęs etapas: pateikimas, svarstymas arba priėmimas. Priėmimo etapas reiškia, kad posėdyje vyko priėmimas, bet baigtis duomenyse neužfiksuota. Individualiai ir kartu su kitais pateikti projektai rodomi atskirai. Svertai ir bendras balas netaikomi. Neįskaičiuojami pasiūlymai, įtraukti į kitus projektus, nes duomenys jų nesieja; darbas komitetuose nefiksuojamas; atsiėmimai po 2026-09-22 gali būti neužfiksuoti, nes tie duomenys šiuo metu nepasiekiami. 2026-10-08 duomenimis 86 % šios kadencijos priimtų projektų neturėjo nė vieno teikėjo Seimo nario. Vienas projektas (XIVP-3832) turi ir priimtą, ir atmestą versiją; laikoma vėlesnė baigtis.

Užfiksuotas posėdžiuose

Posėdis įskaičiuojamas, jei Seimo duomenyse yra bent vienas įrašas apie Seimo narį tame posėdyje: registracija, balsavimas (už, prieš arba susilaikė) arba pasisakymas. Skaičiuojami posėdžiai, vykę jam einant pareigas šią kadenciją ir turintys bent vieną tokį įrašą. Registracija dažniausiai vyksta posėdžio pradžioje ir prieš kai kuriuos balsavimus, todėl įrašo nebuvimas nereiškia, kad Seimo nario posėdyje nebuvo. Šis rodiklis nėra lankomumo procentas.

Kalbėjimo laikas plenariniuose posėdžiuose

Seimo nario pasisakymų plenariniuose posėdžiuose trukmė per kadenciją, apskaičiuota iš Seimo atvirųjų duomenų apie posėdžių eigą (kiekvieno pasisakymo pradžios ir pabaigos laikas). Kai Seimo narys pristato projektą, įskaičiuojamas tik jo paties kalbėjimo laikas, be kitų Seimo narių klausimų. Posėdžio pirmininko vedimas šiuose duomenyse nefiksuojamas, todėl neįskaičiuojamas. Rodiklis apima tik plenarinius posėdžius; jis neapima komitetų, rinkėjų apygardų ar kito darbo.

Matrica

Kiekvienas taškas – Seimo narys: horizontaliai – pateiktų teisės aktų projektų skaičius per kadenciją, vertikaliai – kalbėjimo laikas plenariniuose posėdžiuose. Brūkšninės linijos žymi Seimo narių medianą: pusė narių yra virš linijos, pusė – žemiau. Ministrai ir posėdžių pirmininkai žymimi tuščiaviduriais taškais ir į medianą neįskaičiuojami. Seimo nariai, apie kuriuos šią kadenciją dar nėra posėdžių duomenų, nerodomi ir į medianas neįskaičiuojami. Matrica rodo tik du išmatuojamus dalykus ir nevertina Seimo narių darbo. Vertikalioji ašis pateikta kvadratinės šaknies skale, kad būtų matomi ir mažesni skirtumai; ašies žymos rodo valandas.

Frakcijų rodikliai

Frakcijos suderinimas skaičiuojamas taip pat, kaip Seimo nario profilyje: kiek balsavimų sutapo su frakcijos dauguma, iš visų balsavimų, kuriuose frakcija turėjo poziciją. Skaičiuojami visi balsavimai, kuriuos Seimo nariai atliko būdami šios frakcijos nariais, įskaitant iš frakcijos išėjusių narių balsavimus. Mišrioje Seimo narių grupėje frakcijos pozicija neskaičiuojama. Dalyvavimas ir kalbėjimo laikas rodomi kaip dabartinių narių mediana su mažiausia ir didžiausia reikšme. Seimo nariai, apie kuriuos šią kadenciją dar nėra posėdžių duomenų, į medianas neįskaičiuojami. Projektų skaičius – skirtingi projektai, kurių teikėjas yra bent vienas frakcijos narys; bendrai pateikti projektai priskiriami kiekvienai jų teikėjų frakcijai, todėl frakcijų skaičių sudėti negalima. Balsavimo kryptis pagal temas skaičiuojama tik balsavimuose, kurie nebuvo priimti bendru sutarimu. Mažose frakcijose kiekvieno nario balsas turi didesnę įtaką frakcijos daugumai, todėl jų suderinimo rodikliai linkę būti aukštesni ir nėra tiesiogiai palyginami su didelių frakcijų rodikliais (Desposato, 2005, BJPS 35(4):731-744); šalia rodomas balsavimų skaičius, korekcija netaikoma. Rodikliai apima tik tai, ką fiksuoja Seimo duomenys.

Balsavimų pasiskirstymas

Parinkčių „už", „prieš", „susilaikė" ir „nebalsavo" skaičiai iš surinktos balsavimo istorijos. Procentinė išraiška: skaičius / visi balsavimai × 100. Kaip ir dalyvavimas, neįskaičiuoja sprendimų, priimtų bendru sutarimu. Rodoma Seimo nario profilyje, skiltyje Balsavimo temos.

Balsavimo pasidalijimo indeksas

Rodo, kiek projekto priėmimo balsavimas buvo ginčytinas. Skaičiuojamas pagal Hix, Noury ir Roland (2005) Agreement Index formulę, kuri apima tris balsavimo variantus: „už", „prieš" ir „susilaikė". Nebalsavę nariai į skaičiavimą neįtraukiami.

Formulė: AI = (max(Už, Prieš, Susilaikė) − 0,5 × (viso − max)) / viso. Pasidalijimo indeksas = 1 − AI. Reikšmė 0 reiškia, kad visi balsavusieji balsavo vienodai; 1 pasiekiama tik tada, kai balsai po lygiai pasiskirsto tarp visų trijų variantų. Šaltinis: Hix, S., Noury, A., Roland, G. (2005). Power to the Parties. British Journal of Political Science, 35(2), 209–234.

Susilaikymas skaičiuojamas kaip nesutarimas. Jei balsai pusiau pasidalija tarp „už" ir „prieš", o susilaikiusiųjų nėra, indeksas yra 0,75, ne 1. Todėl aukšta reikšmė gali reikšti ir daug susilaikiusiųjų, ne tik dviejų stovyklų susidūrimą.

Kuris balsavimas skaičiuojamas: projekto priėmimo balsavimas — tiek priimtų, tiek atmestų projektų. Jei priėmimo balsavimų buvo keli, imamas vėliausias. Projektas, dėl kurio priėmimo nebalsuota (dar svarstomas, atsiimtas ar nebesvarstomas), reikšmės neturi. Reikšmės neturi ir projektai, kuriems pritarta bendru sutarimu, be balsavimo, bei tie, kurių priėmimo balsavime neužfiksuota nė vieno balso „už", „prieš" ar „susilaikė".

Naudojama: projekto puslapyje ir „Balsavimai" lentelėje, kur tai rūšiuojamas stulpelis „Pasidalijimas". Virš lentelės rodoma, kokios dalies projektų, dėl kurių priėmimo balsuota, indeksas mažesnis nei 0,05. 0,05 yra redakcinė riba, pasirinkta tik šiai kontekstinei eilutei: tai nei teisinė, nei statistinė riba, ir ji neskiria „ginčytinų" balsavimų nuo „neginčytinų".

Pagrindinio puslapio kortelės „Reikšmingi balsavimai" taiko tą pačią formulę, tačiau atskiriems pastarųjų 30 dienų balsavimams — ne tik priėmimo — todėl jų procentai su šiuo projekto indeksu tiesiogiai nesutampa.

Konteksto požymiai

Šie požymiai rodomi Seimo nario profilyje kaip kontekstas prie frakcijos suderinamumo rodiklio — tai kintamieji, naudoti Jastramskio, Morkevičiaus ir Pukelio (2024) frakcijų drausmės tyrimo modelyje. Jie nėra vertinimai: nė vienas iš jų nedidina ir nemažina jokio nario balo ir į bendrą įvertinimą neįtraukiamas. Dalis jų perimama tiesiogiai iš lrs.lt duomenų be jokių skaičiavimų, dalis — apskaičiuojama pagal žemiau aprašytas taisykles.

Lytis

Perimama tiesiogiai iš lrs.lt nario įrašo (laukas „lytis"): V — vyras, M — moteris. Neskaičiuojama ir nevertinama.

Išrinkimo būdas

Kaip narys pateko į Seimą: pagal partijos sąrašą daugiamandatėje apygardoje ar vienmandatėje apygardoje. Nustatoma pagal Seimo duomenis apie išrinkimo būdą (lrs.lt); reikšmė „Pagal sąrašą" rodoma kaip „Sąrašas", visos kitos — kaip „Apygarda". Neskaičiuojama.

Kadencijų skaičius

Perimamas tiesiogiai iš lrs.lt lauko „kadencijų_skaičius" — čia jis neperskaičiuojamas. Skaičius įskaito dabartinę kadenciją: pirmą kartą 2024 m. išrinktam nariui rodoma „1-oji kadencija". Pats skaičiavimo būdas yra lrs.lt apibrėžimo dalis, o ne šios platformos, ir čia atskirai netikrinamas.

Didelė frakcija

Frakcija laikoma didele, jei per kadenciją jos vardu balsavo 15 ar daugiau skirtingų asmenų. Narių skaičius nustatomas iš faktinių balsavimo įrašų, o ne iš dabartinio narių sąrašo: pastarasis neturi narystės datų, todėl neatspindi kadencijos eigoje įvykusių perėjimų iš vienos frakcijos į kitą. Praktikoje šaltiniai skiriasi — pavyzdžiui, DFVL pagal dabartinį sąrašą turi 14 narių, o pagal balsavimo įrašus — 17, tai yra atsiduria skirtingose 15 ribos pusėse. Perskaičiuojama kiekvieno duomenų atnaujinimo metu.

15 narių riba perimta iš šaltinio tyrimo: Jastramskis, M., Morkevičius, V., Pukelis, L. (2024). Explaining legislative party discipline in a new democracy: the case of Lithuania. East European Politics, 40(2), 322–344.

Nauja partija

Partija laikoma nauja, jei ji pirmą kartą — arba po ilgos pertraukos — surinko daugiau nei 5 % balsų daugiamandatėje apygardoje. Taisyklė perimta iš to paties tyrimo 5-osios išnašos. Šioje kadencijoje naujomis koduojamos „Nemuno Aušra" (14,99 %) ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" (9,24 %); abi pirmą kartą dalyvavo Seimo rinkimuose 2024 m., o jų rezultatai patikrinti pagal oficialius VRK duomenis.

Taisyklės pritaikymas 2024 m. partijoms yra šios platformos sprendimas, o ne tiesioginis tyrimo teiginys. Jis remiasi pačios išnašos logika: naujumą lemia pirmasis dalyvavimas rinkimuose, o ne partijos narių ankstesnė politinė patirtis.

Valdančioji koalicija ar opozicija

Ar nario frakcija priklauso valdančiajai koalicijai. Nustatoma pagal esamą datą kiekvienos užklausos metu — pasikeitus vyriausybei, požymis pasikeičia savaime, be atskiro perskaičiavimo. Vyriausybių laikotarpiai ir koalicijų sudėtis surinkti rankiniu būdu iš kelių nepriklausomų šaltinių (VLE, LRT, 15min, BNS), nes lrs.lt API šių duomenų neteikia.

Nariams, neturintiems frakcijos vietos Seime (pavyzdžiui, ministrams), požymis visai nerodomas — vietoje klaidingo „Opozicija".

Paskutinieji kadencijos metai

Ar balsavimas įvyko per paskutinius 12 kadencijos mėnesių. Kadencijos pabaigos data imama oficiali, jei ji žinoma; jei ne — vertinama kaip kadencijos pradžia plius ketveri metai. Kadangi šiuo metu tai tik įvertis, požymis perskaičiuojamas kiekvieno duomenų atnaujinimo metu ir persiskaičiuos savaime, kai bus paskelbta tikroji rinkimų data.

10-ajai kadencijai šis laikotarpis prasideda 2027-11-14, todėl šiuo metu nė vienas balsavimas nėra taip pažymėtas. Kintamasis skirtas tyrimo išvadai patikrinti — kad nesutarimas su frakcija paprastai didėja artėjant rinkimams.

Deterministiniai signalai

Deterministiniai signalai skaičiuojami automatiškai pagal fiksuotas formules iš oficialių Seimo duomenų — be dirbtinio intelekto. Kiekvienas signalas turi dokumentuotą slenkstį ir metodikos versiją. Signalai ir DI akcentai bei žymos yra nepriklausomos sistemos: nė viena nesinaudoja kitos išvadomis.

Projekto būsena

Priėmimo šaltinis. Projekto būseną nustatome pagal Seimo balsavimus. Projektų šeima – tai projektas ir jo patobulintos versijos (pvz., XVP-1 ir XVP-1(2)). Jei Teisės aktų registre yra lygiai vienas Seimo priimtas aktas, atitinkantis šeimos pavadinimą ir priimtas ne anksčiau, nei šeima užregistruota, projektą laikome priimtu pagal registrą – net jei atviro priėmimo balsavimo duomenų nėra (pvz., kai pareigūnai renkami ar skiriami slaptu balsavimu) arba balsavimo įrašo tekstas registrui prieštarauja. Tokiu atveju rodoma nuoroda į Teisės aktų registrą. Jei pavadinimą atitinka keli aktai arba tas pats aktas tinka kelioms šeimoms, būsenos nekeičiame. Kai sprendimas priimtas dėl kitos tos pačios šeimos versijos, ši versija žymima „Žr. <versija>", o sąraše – „Kita versija". Kai atviro balsavimo duomenų nėra (pvz., balsuota slaptai), o pagal balsavimus projektas dar nebaigtas svarstyti, projekto atmetimą ar priėmimą imame iš Seimo teisės aktų projektų registro (žr. „Projektų registracija"), jei jis įrašytas registro projekto eigoje. Jei registras patvirtina balsavimais nustatytą rezultatą, jį laikome patvirtintu; jei registras balsavimams ar Teisės aktų registrui prieštarauja, paliekame jų rezultatą ir neatitikimą tikriname rankiniu būdu. Registro duomenis turime tik apie projektus, kurių eigoje kas nors įvyko nuo 2026 m. spalio 5 d.

Balsavimų rezultatai

Balsavimo rezultatas nustatomas pagal oficialius šaltinius tokia tvarka: Teisės aktų registre užregistruotas priimtas teisės aktas, posėdžio protokolo įrašas, balsavimo duomenyse nurodytas sprendimas. Kai protokole nurodyta, kad balsavimas atidėtas dėl nepakankamo užsiregistravusių Seimo narių skaičiaus, kad balsavimas pakartotas, kad sprendimas atšauktas arba kad rezultatas neužfiksuotas, laikoma, kad sprendimas nepriimtas, ir tai nėra projekto atmetimas. Įrašas „Sprendimas nepriimtas" be protokolo sprendimo taip pat nelaikomas atmetimu. Balsavimo daugumos ar kvorumo taisyklių patys netaikome. Šalia rodomas užsiregistravusių Seimo narių skaičius, kai jis nurodytas protokole. Slapto balsavimo atveju atskirų Seimo narių balsai neskelbiami, todėl Seimo nario įrašuose rodoma „Slaptas balsavimas".

Seimo sprendimai pagrindiniame puslapyje

Rodomi paskutinės posėdžių dienos galutiniai sprendimai dėl projektų: priėmimo balsavimai ir slapti balsavimai, kurių rezultatai nurodyti protokole. Kiekvienas projektas (su visomis jo versijomis) skaičiuojamas vieną kartą – pagal paskutinį tą dieną balsavimą, kuriame užfiksuotas sprendimas. Grupė „Be sprendimo" apima atidėtus, pakartotus ar atšauktus balsavimus ir tuos, kurių rezultatas neužfiksuotas. Rezultatų nustatymo tvarka – žr. „Balsavimų rezultatai".

Kartu svarstomi projektai

Kai keli projektai Seimo posėdyje svarstomi kartu (klausimų grupė), posėdžio eigoje įrašomas tik bendras grupės įrašas. Tokiu atveju etapą priskiriame kiekvienam grupės projektui pagal posėdžio darbotvarkę ir pažymime „kartu su N projektais". Bendras grupės balsavimas atskiriems projektams nepriskiriamas. Projektas, kurio etapas vyko grupėje, nelaikomas laukiančiu ar strigusiu komitete – kaip ir projektas, dėl kurio balsuota atskirai.

Projektų registracija

Seimo teisės aktų projektų registracijos datą, pavadinimą ir nuorodą imame iš Seimo teisės aktų projektų registro dienos srauto, kurį archyvuojame kasdien nuo 2026 m. spalio 5 d. Srautą išsaugome du kartus per dieną (apie 19 val. ir 23.50 val.); registras jį atnaujina 15 ir 23 val., todėl po 23 val. įvykę registro įvykiai neužfiksuojami. Projektas, įregistruotas registre, bet dar nesvarstytas Seimo posėdyje, rodomas su būsena „Komitete“. Registro duomenys neperrašo kitų šaltinių: jais užpildome tik trūkstamas reikšmes, o neatitikimus tikriname rankiniu būdu.

Skubos tvarka

Žymą „Skubos tvarka" (ar „Ypatingos skubos tvarka") rodome šalia projekto būsenos tada, kai Seimas balsavimu pritarė siūlymui taikyti projektui skubos ar ypatingos skubos tvarką, kurią nustato Seimo statutas. Šaltinis – Seimo balsavimų duomenys: balsavimo aprašymas „Pritarta – dėl pasiūlymo taikyti … skubos tvarką". Kai balsuojama dėl kelių kartu svarstomų projektų, sprendimą priskiriame kiekvienam grupės projektui. Kai balsavimo duomenų neturime, remiamės Seimo posėdžio protokolo įrašu „(taikoma skubos tvarka)". Sprendimas taikomas ir vėlesnėms tos pačios projekto šeimos versijoms. Jei balsavimo duomenys ir protokolas vienas kitam prieštarauja arba protokole užfiksuotas sprendimas skubos tvarkos netaikyti, žymos nerodome. Kai siūlymui taikyti skubos tvarką nepritarta, žymos taip pat nėra. Kas pasiūlė taikyti skubos tvarką (Vyriausybė, Respublikos Prezidentas, frakcija, komitetas), nurodome tik tada, kai tai įrašyta balsavimo aprašyme. Žyma nėra vertinimas – ji nurodo Seimo pasirinktą svarstymo tvarką. Tai deterministinė duomenų bazės užklausa – dirbtinis intelektas šios žymos nenustato.

Rūšis ir apimtis

Rūšis nurodo, koks tai teisės aktas: Konstitucijos pataisa, konstitucinis įstatymas, tarptautinės sutarties įstatymas (ratifikavimas ar denonsavimas), kodeksas, Seimo statutas, įstatymas, Seimo nutarimas ar rezoliucija. Apimtis nurodo, kiek akto keičiama: naujas aktas, nauja redakcija, straipsniai (nurodomas jų skaičius, pvz., „8 straipsniai"; jei pavadinime minimi ir priedai – „8 straipsniai ir priedai"), tik priedai, skyrius ar skirsnis, kitas nutarimas, arba aktas pripažįstamas netekusiu galios. Abu nustatomi tik iš projekto pavadinimo ir rūšies, kaip juos įregistravo Seimas; projekto tekstas neskaitomas. Tai aprašymas, ne vertinimas: jie nesako, ar projektas svarbus. Straipsnių skaičius – tai visi pavadinime išvardyti keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios straipsniai, todėl jis nurodomas be žodžio „keičiami"; priedų ir skyrių pakeitimai į jį neįskaičiuojami, o pavadinimo rašybos klaidos (pvz., praleistas kablelis) gali jį sumažinti. Projekto versijoms rodoma priimtos (ar naujausios) versijos rūšis ir apimtis. Tai deterministinė duomenų bazės užklausa – dirbtinis intelektas jų nenustato.

Tema

Kiekvienam projektui priskiriama viena tema. Dvylika temų (pvz., „Biudžetas ir finansai", „Konstitucija ir valdymas", „Kita") priskiria dirbtinis intelektas, skaitydamas tik projekto pavadinimą. Temą „Seimo vidaus reikalai" priskiria ne dirbtinis intelektas, o fiksuota pavadinimo taisyklė. Ji taikoma Seimo nutarimų projektams, kurių pavadinimas (be pradinių žodžių „Seimo nutarimo") yra apie paties Seimo organizavimą: Seimo komitetus, komisijas (taip pat laikinąsias tyrimo komisijas), delegacijas, Seimo valdybą, seniūnų sueigą, frakcijas, Seimo Pirmininką ir jo pavaduotojus, Seimo narių mandatus ir sesijas (darbų programą, sesijos pratęsimą, neeilines sesijas). Tokiems projektams ši tema pakeičia dirbtinio intelekto priskirtą temą. Taisyklė netaikoma pareigūnų už Seimo ribų skyrimui ar atleidimui (teismų, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, LRT tarybos ir kt.), Seimo kontrolieriams, nutarimams, kurių dalykas yra išvada (Peticijų komisijos išvados, išvados patvirtinimas ar pripažinimas netekusia galios), taip pat Seimo statuto pakeitimams – jie lieka temoje „Konstitucija ir valdymas". Projekto versijai, kuri neturi savo temos, rodoma jos šeimos tema: priimtos versijos, o jei tokios nėra – naujausios. Tema yra aprašymas, ne vertinimas.

Temos posėdžiuose

Pagrindiniame puslapyje kiekvienai temai rodoma, kiek skirtingų projektų (projektas su visomis jo versijomis skaičiuojamas kaip vienas) buvo svarstyta Seimo posėdžiuose per laikotarpį: projektas įtraukiamas, jei jo pateikimas, svarstymas ar priėmimas vyko posėdyje – balsuota arba šis etapas užfiksuotas posėdžio eigoje, taip pat klausimų grupėje. Laikotarpis – 30 dienų iki paskutinės posėdžių dienos imtinai; per sesijos pertrauką jis baigiasi paskutine posėdžių diena, todėl jo pradžia ir pabaiga visada nurodomos. Temoje projektas skaičiuojamas vieną kartą; jei skirtingoms jo versijoms priskirtos skirtingos temos, jis įskaičiuojamas į kiekvieną iš jų. Skaičius skaidomas pagal rūšį (žr. „Rūšis ir apimtis"): įstatymai – Konstitucijos pataisos, konstituciniai įstatymai, tarptautinių sutarčių įstatymai, kodeksai, Seimo statutas ir kiti įstatymai; nutarimai – Seimo nutarimai, rezoliucijos ir projektai, kurių rūšis nenustatyta. Projektai, kuriems tema dar nepriskirta, rodomi eilute „be temos": temos naujiems projektams priskiriamos kasdien (ne daugiau kaip 60 per dieną, likusiems – per savaitinį atnaujinimą), todėl ką tik užregistruoti projektai jos gali dar neturėti. Skaičiai priklauso nuo to, kaip plačiai apibrėžta kiekviena tema (žr. „Tema"), todėl jie nėra temų svarbos vertinimas. Paspaudus temą, Balsavimų sąraše rodomi būtent šie projektai. Skaičiavimas – deterministinė duomenų bazės užklausa, tačiau temas daugumai projektų priskiria dirbtinis intelektas pagal pavadinimą (žr. „Tema").

Temos Seimo nario profilyje

Seimo nario profilyje rodoma, kaip jo paties iniciatyva pasiskirsto pagal temas. Pateikti projektai – skirtingi šios kadencijos projektai (projektas su visomis jo versijomis skaičiuojamas kaip vienas), kuriuose Seimo narys nurodytas teikėju, kaip ir „Pateikti projektai"; skliaustuose – kiek jų pateikta individualiai. Jei skirtingoms projekto versijoms priskirtos skirtingos temos, projektas įskaičiuojamas į kiekvieną iš jų, todėl temų suma gali būti didesnė už bendrą projektų skaičių. Kalbėjimo laikas skaičiuojamas taip pat kaip bendras kalbėjimo laikas, ir kiekviena kalbos akimirka įskaičiuojama vieną kartą – darbotvarkės klausimui, kurio metu pasakyta, o per jį – to klausimo projektų temoms. Jei klausime svarstomi keli skirtingų temų projektai, laikas tarp jų temų padalijamas po lygiai. Laikas, kalbėtas klausimais be projekto (procedūriniai klausimai, pareiškimai, klausimai Vyriausybei ir pan.), rodomas eilute „ne projektų klausimai", o projektams, kuriems tema dar nepriskirta, – eilute „be temos". Temas daugumai projektų priskiria dirbtinis intelektas pagal pavadinimą, kai kuriems – fiksuota pavadinimo taisyklė (žr. „Tema"). Rodomi tik paties Seimo nario skaičiai, be palyginimo su kitais. Tai deterministinė duomenų bazės užklausa.

Kiti skaičiuojami rodikliai

Šie rodikliai nėra signalai — jie nieko nežymi ir neįspėja. Tai tiesiog skaičiai, apskaičiuojami iš oficialių Seimo duomenų tuo momentu, kai atveriate puslapį, ir niekur nesaugomi. Kaip ir signalai, jie skaičiuojami be dirbtinio intelekto.

Akcentai ir žymos

DI analizė taip pat žymi projektus trumpomis žymomis (akcentais ir žymomis). Šiuo metu jų nerodome: žymų rinkinys peržiūrimas, kad kiekviena žyma nurodytų patikrinamą faktą su šaltiniu, o ne vertinimą ar spėjimą apie ketinimus, ir nesikartotų su duomenimis, kuriuos svetainė jau rodo. Žymos vėl bus rodomos, kai rinkinys bus peržiūrėtas ir projektai išanalizuoti iš naujo.

Klaidos ir pasiūlymai

Pastebėjote netikslią DI išvadą, klaidingą signalą ar turite pasiūlymą? Parašykite – kiekvienas pranešimas peržiūrimas rankiniu būdu.

← Apie platformą